Sveiko namo statyba
Sveika statyba. Kolkas Lietuvoje šią veiklą galėtume apibūdinti kaip judėjimą, paremtą žiniomis apie naujausias statybos ir architektūros tendencijas, kolkas labiau privačios iniciatyvos pastangomis siekiant iš esmės pagerinti gyvenamosios aplinkos kokybę. Tai individualių gyvenamųjų namų projektavimas, statyba ir eksploatavimas pagal darnos principus, sveikos aplinkos formavimą laikant pagrindiniu tikslu, kuriam siekti naudojamos šios priemonės: namo energetinis efektyvumas, racionalus išteklių naudojimas, aplinkos tausojimas ir informacijos prieinamumas bei sklaida. Svarstant apie gyvenamą būstą, tikslas turėtų būti ne ekologija ar energetinis efektyvumas, bet sveikata plačiąja prasme.
„Tūli vyriausiai tuo rūpinasi, kad namai būtų šilti. Bet svarbiau, kad juose būtų gero tyro oro ir šviesos. Saulėtas, gerai vėdinamas namas yra sveikiausias." Taip prieš šimtmetį aiškino mūsų tautos mąstytojas Vydūnas, pabrėždamas, kad „norėdami sąmoningai rūpintis sveikata, reikia ją dar kitaip negu lig šiol suprasti."Sveiko sinonimai - saugus, gyvybingas, ilgaamžis, stabilus, harmoningas, subtilus, turintis stiprų imunitetą. Įdomu tai, kad sveikatos terminų taikymas statybos srityje ir statybos terminologijoje bei pastato sutapatinimas su unikalia - gyvybinga sistema jau turi senas tradicijas. Štai keletas pavyzdžių iš ankstesnių laikų: pastatų "sanavimas" arba gydymas, atnaujinimas (vok. "Sanierung"). Restauruojant architektūrinius paminklus naudojamas "sanuojantis tinkas". Taip pat daugelis mūsų turbūt esame girdėję apie "sergančio pastato sindromą" (angl. "sick building syndrome"). Projektuojant individualius namus pagal darnos principus, siekiama "personifikuoti" gyvenamą aplinką, suteikiant jai daugiau komforto ir jaukumo. Sveikai statybai galėtų būt taikomi statybinės biologijos (vok. "baubiologie") principai. Statybinė biologija yra atskira mokslo šaka, kuri tyrinėja holistinį ryšį tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos. Esmė - "holistinis" požiūris. Tik visapusiškas atitinkamų žinių integravimas ir taikymas gali išspręsti mūsų problemas. Kaip pavyzdys, Vokietija turi Statybinės biologijos institutą (vok. pavad. „Institut für Baubiologie + Ökologie Neubeuern IBN"), politiškai ir ekonomiškai nepriklausomą įstaigą, kuri pateikia objektyvią informaciją, kaip žmogaus savijautą įtakoja aplinkos kenksmingi faktoriai iš statybinių medžiagų, inžinerinių sistemų, buitinių prietaisų, apdailos medžiagų, baldų ir pan.
„Kvėpuojanti atitvara" - raktinis sveikos statybos elementas.
Statybos terminų žodyną papildė naujas terminas „kvėpuojanti atitvara" arba „kvėpuojanti siena" **. "Natūralusis vėdinimas" per sieną jungia fizikinius, cheminius ir biologinius procesus. Interaktyvi sveika konstrukcija, kai:
Ar „konstrukcijų kvėpavimas" neprieštarauja pagrindinei XXI-ojo amžiaus energetiškai efektyvaus gyvenamo namo privalomai sąlygai - lauko atitvarų SANDARUMUI?
Neprieštarauja, priešingai - vienas kita papildo. Vienas iš didžiausių Sveiko namo privalumų - jis energetiškai efektyvus ir taupus. Termino „kvėpuojanti siena" nederėtų suprasti tiesiogiai, kalba eina labiau apie namo atitvarų gebėjimą priimti ir atiduoti drėgmę, procesai didžiąja dalim susiję su vandens garų difuzija. Namo vėdinimas vyksta natūraliu būdu: aktyviai ir pasyviai. Aktyviai: per langus, duris ir vėdinimo kanalus. Pasyviai: per kvėpuojančias konstrukcijas. Tokiu būdu gaunamas kokybiškas mikroklimatas (apsieinant be rekuperatoriaus). Namo sandarumui taip pat reiketų skirti ypatingą dėmesį. Rekomenduotina netgi įsibėgėjus statybai pakviesti ekspertą, kad atliktų sandarumo testą (angl. „blower door test"), jeigu yra galimybė, kartu su termoviziniu matavimu.Lietuvoje sveikatos normas gyvenamuosiuose pastatuose nusako Techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.01.01(3):1999 (Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga). 7
Natūralios medžiagos. Kai kurios statybinės medžiagos natūraliai pasižymi antiseptinėmis ir antibakterinėmis savybėmis, pvz. kalkės, molis, marmuras, kanapių plaušai, pušies ar Kanados kedro mediena (lot. "Thuja occidentalis" ir "Thuja plicata"). Šiuolaikinė statybos pramonė pamažu keičia savo kryptį sveikos statybos linkme. Siekiama inovatyvių sprendimų, kurie susiję su teigiamais efektyvumo, produktyvumo, kokybės, konkurencingumo, rinkos dalies pokyčiais. Medinis karkasas, mediniai langai, medienos plaušų vata, kvėpuojanti garo membrana, klijuojamos sandarinimo juostos, tinkuojama fasadinė medžio plaušo plokštė, silikatinis savaime išsivalantis išorinis struktūrinis tinkas, gipso plaušo plokštės is vidaus, emulsiniai dažai. Tai yra vienas iš „kvėpuojančios atitvaros" variantų. Atitvaros, kurios sudėtinės dalys lemia ne tik pastato drėgmės pusiausvyrą, stabilumą, ilgaamžiškumą, bet ir higroskopinės medžiagos esančios "kvėpuojančios atitvaros" sudėtyje absorbuoja iš aplinkos kvapus ir toksinus.
Pas mus LT architektūra - ne menas, o statyba - ne mokslas......
ir žmogus nusprendžia, kad jis yra pakankamai kompetetingas, kad ryžtųsi avantiūrai "pasidaryk pats". Mes už tai, kad projektuojant individualius gyvenamuosius namus, vykdant jų statybą, eksploatuojant ir netgi įvertinant jų atnaujinimo ir utilizavimo perspektyvas būtų įvesta griežtesnė tvarka. Siekiant iš esmės pagerinti pastatų kokybę, reikėtų glaudesnio bendradarbiavimo tarp visų statybos dalyvių, pavyzdžiui, kurti klasterius. Suteikiamas prioritetas atsakingai ir profesonaliai projekto vadybai, suteikiamos papildomos garantijos, aktyviau vyktų pastatų sertifikavimas. Ypač svarbu kurti ir taikyti pastatų kokybės vertinimo sistemas, vykdyti pastatų monitoringą. Šiuo metu vyraujanti statybos sistema turi daug trūkumų, tačiau ji "nelabai nori keistis" ir turi įtakingą užnugarį. Saujelė statybos pramonės lobistų vykdo tik sau naudingą politiką, plačiai deklaruojama ekologija ir pastatų energijos efektyvumu dangstomi trumpalaikiai tikslai ir nuo to labai nukenčia visuomenės interesas. Sveika Statyba turėtų motyvuoti žmogų keisti savo gyvenimo būdą, pakoreguoti vertybių sistemą ir padėti keisti įpročius kokybės linkme.
______________________________________________________
** "Kvėpuojančios sienos", konkrečiai "natūralaus ventiliavimo" per sieną koncepcija atsirado dar XIX a.
Jos autorius Max von Pettenkofer (1818-1901), vienas iš labiausiai kvalifikuotų savo laikmečio higienistų, kuris iki šiol yra žinomas kaip žmogaus higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos mokslų pradininkas bei įkūrėjas.
„Tūli vyriausiai tuo rūpinasi, kad namai būtų šilti. Bet svarbiau, kad juose būtų gero tyro oro ir šviesos. Saulėtas, gerai vėdinamas namas yra sveikiausias." Taip prieš šimtmetį aiškino mūsų tautos mąstytojas Vydūnas, pabrėždamas, kad „norėdami sąmoningai rūpintis sveikata, reikia ją dar kitaip negu lig šiol suprasti."Sveiko sinonimai - saugus, gyvybingas, ilgaamžis, stabilus, harmoningas, subtilus, turintis stiprų imunitetą. Įdomu tai, kad sveikatos terminų taikymas statybos srityje ir statybos terminologijoje bei pastato sutapatinimas su unikalia - gyvybinga sistema jau turi senas tradicijas. Štai keletas pavyzdžių iš ankstesnių laikų: pastatų "sanavimas" arba gydymas, atnaujinimas (vok. "Sanierung"). Restauruojant architektūrinius paminklus naudojamas "sanuojantis tinkas". Taip pat daugelis mūsų turbūt esame girdėję apie "sergančio pastato sindromą" (angl. "sick building syndrome"). Projektuojant individualius namus pagal darnos principus, siekiama "personifikuoti" gyvenamą aplinką, suteikiant jai daugiau komforto ir jaukumo. Sveikai statybai galėtų būt taikomi statybinės biologijos (vok. "baubiologie") principai. Statybinė biologija yra atskira mokslo šaka, kuri tyrinėja holistinį ryšį tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos. Esmė - "holistinis" požiūris. Tik visapusiškas atitinkamų žinių integravimas ir taikymas gali išspręsti mūsų problemas. Kaip pavyzdys, Vokietija turi Statybinės biologijos institutą (vok. pavad. „Institut für Baubiologie + Ökologie Neubeuern IBN"), politiškai ir ekonomiškai nepriklausomą įstaigą, kuri pateikia objektyvią informaciją, kaip žmogaus savijautą įtakoja aplinkos kenksmingi faktoriai iš statybinių medžiagų, inžinerinių sistemų, buitinių prietaisų, apdailos medžiagų, baldų ir pan.
„Kvėpuojanti atitvara" - raktinis sveikos statybos elementas.
Statybos terminų žodyną papildė naujas terminas „kvėpuojanti atitvara" arba „kvėpuojanti siena" **. "Natūralusis vėdinimas" per sieną jungia fizikinius, cheminius ir biologinius procesus. Interaktyvi sveika konstrukcija, kai:
- medžiagos be kenksmingų priedų;
- „kvėpuojanti atitvara", sistema, per kurią vyksta vandens garų difuzija, be pelėsio grėsmės, oro išsausėjimo ar alergijos;
- dažniausiai prioritetas skiriamas medienos kontrukcijoms ir gaminiams.
Ar „konstrukcijų kvėpavimas" neprieštarauja pagrindinei XXI-ojo amžiaus energetiškai efektyvaus gyvenamo namo privalomai sąlygai - lauko atitvarų SANDARUMUI?
Neprieštarauja, priešingai - vienas kita papildo. Vienas iš didžiausių Sveiko namo privalumų - jis energetiškai efektyvus ir taupus. Termino „kvėpuojanti siena" nederėtų suprasti tiesiogiai, kalba eina labiau apie namo atitvarų gebėjimą priimti ir atiduoti drėgmę, procesai didžiąja dalim susiję su vandens garų difuzija. Namo vėdinimas vyksta natūraliu būdu: aktyviai ir pasyviai. Aktyviai: per langus, duris ir vėdinimo kanalus. Pasyviai: per kvėpuojančias konstrukcijas. Tokiu būdu gaunamas kokybiškas mikroklimatas (apsieinant be rekuperatoriaus). Namo sandarumui taip pat reiketų skirti ypatingą dėmesį. Rekomenduotina netgi įsibėgėjus statybai pakviesti ekspertą, kad atliktų sandarumo testą (angl. „blower door test"), jeigu yra galimybė, kartu su termoviziniu matavimu.Lietuvoje sveikatos normas gyvenamuosiuose pastatuose nusako Techninių reikalavimų statybos reglamentas STR 2.01.01(3):1999 (Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga). 7
Natūralios medžiagos. Kai kurios statybinės medžiagos natūraliai pasižymi antiseptinėmis ir antibakterinėmis savybėmis, pvz. kalkės, molis, marmuras, kanapių plaušai, pušies ar Kanados kedro mediena (lot. "Thuja occidentalis" ir "Thuja plicata"). Šiuolaikinė statybos pramonė pamažu keičia savo kryptį sveikos statybos linkme. Siekiama inovatyvių sprendimų, kurie susiję su teigiamais efektyvumo, produktyvumo, kokybės, konkurencingumo, rinkos dalies pokyčiais. Medinis karkasas, mediniai langai, medienos plaušų vata, kvėpuojanti garo membrana, klijuojamos sandarinimo juostos, tinkuojama fasadinė medžio plaušo plokštė, silikatinis savaime išsivalantis išorinis struktūrinis tinkas, gipso plaušo plokštės is vidaus, emulsiniai dažai. Tai yra vienas iš „kvėpuojančios atitvaros" variantų. Atitvaros, kurios sudėtinės dalys lemia ne tik pastato drėgmės pusiausvyrą, stabilumą, ilgaamžiškumą, bet ir higroskopinės medžiagos esančios "kvėpuojančios atitvaros" sudėtyje absorbuoja iš aplinkos kvapus ir toksinus.
Pas mus LT architektūra - ne menas, o statyba - ne mokslas......
ir žmogus nusprendžia, kad jis yra pakankamai kompetetingas, kad ryžtųsi avantiūrai "pasidaryk pats". Mes už tai, kad projektuojant individualius gyvenamuosius namus, vykdant jų statybą, eksploatuojant ir netgi įvertinant jų atnaujinimo ir utilizavimo perspektyvas būtų įvesta griežtesnė tvarka. Siekiant iš esmės pagerinti pastatų kokybę, reikėtų glaudesnio bendradarbiavimo tarp visų statybos dalyvių, pavyzdžiui, kurti klasterius. Suteikiamas prioritetas atsakingai ir profesonaliai projekto vadybai, suteikiamos papildomos garantijos, aktyviau vyktų pastatų sertifikavimas. Ypač svarbu kurti ir taikyti pastatų kokybės vertinimo sistemas, vykdyti pastatų monitoringą. Šiuo metu vyraujanti statybos sistema turi daug trūkumų, tačiau ji "nelabai nori keistis" ir turi įtakingą užnugarį. Saujelė statybos pramonės lobistų vykdo tik sau naudingą politiką, plačiai deklaruojama ekologija ir pastatų energijos efektyvumu dangstomi trumpalaikiai tikslai ir nuo to labai nukenčia visuomenės interesas. Sveika Statyba turėtų motyvuoti žmogų keisti savo gyvenimo būdą, pakoreguoti vertybių sistemą ir padėti keisti įpročius kokybės linkme.
______________________________________________________
** "Kvėpuojančios sienos", konkrečiai "natūralaus ventiliavimo" per sieną koncepcija atsirado dar XIX a.
Jos autorius Max von Pettenkofer (1818-1901), vienas iš labiausiai kvalifikuotų savo laikmečio higienistų, kuris iki šiol yra žinomas kaip žmogaus higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos mokslų pradininkas bei įkūrėjas.